Atspindintys veidrodžiai – kurie veikia pagal atspindžio dėsnius

Veidrodis yra optinis komponentas, veikiantis pagal atspindžio dėsnius. Veidrodžius pagal jų formą galima suskirstyti į plokščius, sferinius ir asferinius veidrodžius; pagal atspindžio laipsnį – į visiško atspindžio ir pusiau skaidrius veidrodžius (dar vadinamus spindulių dalikliais).

Anksčiau, gaminant reflektorius, stiklas dažnai buvo padengiamas sidabru. Standartinis gamybos procesas yra toks: po vakuuminio aliuminio išgarinimo ant labai poliruoto pagrindo, jis padengiamas silicio monoksidu arba magnio fluoridu. Specialiais atvejais nuostoliai dėl metalų gali būti pakeisti daugiasluoksnėmis dielektrinėmis plėvelėmis.

Kadangi atspindžio dėsnis nesusijęs su šviesos dažniu, tokio tipo komponentas turi platų veikimo dažnių diapazoną, kuris gali pasiekti matomos šviesos spektro ultravioletinius ir infraraudonuosius spindulius, todėl jo taikymo sritis tampa vis platesnė. Optinio stiklo gale vakuuminiu būdu padengiama metalinė sidabro (arba aliuminio) plėvelė, kuri atspindėtų krintančią šviesą.

Naudojant didelį atspindėjimo koeficientą turintį reflektorių, lazerio išėjimo galia gali padvigubėti; spindulys atsispindi nuo pirmojo atspindinčio paviršiaus, todėl atspindėtas vaizdas nėra iškraipomas ir neturi šešėlių, kurie atsiranda dėl priekinio paviršiaus atspindžio. Jei kaip antrasis atspindintis paviršius naudojamas įprastas reflektorius, ne tik mažas atspindėjimas, nėra selektyvumo bangos ilgiui, bet ir lengva gauti dvigubus vaizdus. Naudojant dengtą plėvelinį veidrodį, gautas vaizdas yra ne tik didelis ryškumas, bet ir tikslus bei be nukrypimų, vaizdo kokybė aiškesnė, o spalvos realesnės. Priekinio paviršiaus veidrodžiai plačiai naudojami optiniam didelės raiškos skenuojančiam atspindžio vaizdavimui.